MONGOLIJOS SMILTPELĖ (MERIONES UNGULCULATUS)

ĮVADAS

 

 

Smiltpelių buna įvairių: storauodegės, bespalvės, šav, naguotosios ir kitos smiltpelės. Tai tipiškos stepių, pusdykumių, dykumų gyventojos. Lietuvoje zooparduotuvėse galima įsigyti naguotojų arba kitaip vadinamų Mongolijos smiltpelių.

 

 

BENDROJI CHARAKTERISTIKA

 

 

Mongolijos smiltpelė – vidutiniškai  10 cm ilgio butybė. Jos kūnas plonas, grakštus, kaklas trumpas. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines.   Galva nedidelė, plati. Akys didelės ir išraiškingos. Ausys mažos, apvalainos. Kūnas bei uodega apaugę plaukais. Žvėrelio uodega – šiek tiek trumpesnė nei kūnas, bet daug storesnė nei naminės pelės. Uodega buka, apaugusi plaukais ir baigiasi nedideliu šepetėliu, kuris yra daugelio smiltpelių skiriamasis bruožas. Kailiukas trumpas, tankus, glotnus, gražiai blizga. Smiltpelės sveria 75–120 g. Patinai paprastai sunkesni ir masyvesni už pateles. Nelaisvėje išgyvena 4–5 metus.

 

 

GAMTOJE...

 

 

Mongolijos smiltpelės plačiai paplitusios Mongolijos bei Šiaurės Kinijos stepėse. Jos gyvena sausringose gamtos zonose su skurdžia augmenija. Nepakeliamo karščio metu smiltpelės slepiasi po žeme, kur rausia urvelius. Graužikams kenkia karštis, todėl dienomis jie miega. Vos tik nusileidžia saulė, jie skuba į paviršių ieškoti sėklų, šaknelių, įvairių vabzdžių, menkų dykumos augalėlių ir vandens. Smiltpelės gerai prisitaikiusios prie sauso ir karšto klimato, todėl geria mažai. Azijos dykumose gyvenančios laukinės smiltpelės būna rusvai gelsvos, mėgsta tupėti ant užpakalinių kojų ir atidžiai klausytis menkiausios triukšmo. Natūralioje aplinkoje gelsvąsias peliukes medžioja gyvatės, varanai ir plėšrieji paukščiai. Priešo sugriebtas už uodegos graužikas stengiasi ištrūkti – nusiplėšia uodegos odelę ir pasprunka.

 

Gyvena šie švelniakailiai graužikai dideliais būriais, giliai dirvoje išsirausę ilgus saugius tunelius. Ten jie slepiasi nuo karščio ir priešų. Laukinėje gamtoje visada gyvena grupėmis. Suaugę individai visada priešiškai reaguoja į nepažįstamus gentainius. Vienas kitą pažįsta iš kvapo. Jei grupės narys buvo pasišalinęs iš jos keletui dienų, atgal grupė jo nebepriims. Gyvūnėliai gamtoje sulaukia 3–4 metų.

 

CIVILIZACIJOJE… 

 

XIX a. viduryje pirmosios mongoliškųjų smiltpelių atstovės iš Šiaurės Kinijos buvo atvežtos į Paryžių. Pradžioje jos gyveno žvėrynuose ir laboratorijose, tačiau laikui bėgant jas pradėjo auginti ir mėgėjai. Per paskutiniuosius dvidešimt metų mongolijos smiltpelės tapo labai populiariais naminiais graužikais.

Šie žvėreliai – labai mieli naminiai gyvūnėliai. Jie mėgsta bendrauti. Smiltpelės kanda retai, tik ypatingais atvejais, kai joms atrodo, jog gresia pavojus. Gyvūnėliai gana greitai prijaukinami. Lengvai kontaktuoja su žmonėmis – pakviesti ateina, ima maistą iš rankų. Prijaukintos smiltpelės mielai leidžiasi paimamos į rankas. Išleistos iš narvelio, jos nesislapsto kampuose, kaip daugelis graužikų. Mongolijos smiltpelės iš kitų mėgstamų laikyti namuose žvėrelių išsiskiria tuo, jog yra aktyvios kaip dieną, taip ir naktį. Joms tik būtinas poilsis kas kiekvienas dvi valandas.

 

 

ĮKURDINIMAS NAMUOSE 

 

 

Geriausia pirkti 5–7 savaičių smiltpeliuką. Jaunas gyvūnėlis imlesnis auklėjimui, dresūrai. Mongolijos smiltpelės gali gyventi įprastuose metaliniuose narveliuose ar stikliniuose akvariumuose.  Jos gerai jaučiasi narve, bet akvariume galima sudaryti sąlygas, panašias į gamtos. Jos labai mėgsta raustis, todėl ant dugno patartina pripilti pakankamą kiekį smėlio, sumaišyto su pjuvenomis ir šienu arba pjuvenų ir durpių mišinį. Graužikai išsikas urvelius, susisuks gūžtas, atsives vaikų. Visa tai bus galima stebėti pro stiklą. Žvėreliai – puikūs alpinistai, gali lengvai iššokti iš akvariuminio indo. Todėl akvariumas turi būti uždengtas dangčiu, atspariu aštriems gyvūnėlių dantims, tačiau praleidžiančiu pakankamai oro. Geriausiai tiks tankus vielos tinklo dangtelis.

Galima laikyti ir vieną gyvūnėlį jei pakankamai skirsite jam dėmesio ir aktyviai su juo bendrausite. Tačiau smiltpelės yra kolonijiniai gyvūnai, todėl geriau jausis jei bus porelė arba geriausiai tris individai. Dvi patelės ir vienas patinukas. Poreliai arba trims tiktų 65 cm ilgio ir 30 cm pločio bei 40 cm aukščio „namas“. Smiltpelės turi kuo daugiau bėgioti, todėl narvelyje galima pritaisyti ratuką. (Kai kurie šaltiniai teigia, jog ratuko statyti negalima, nes atseit jis gali nutraukti ar sužeisti žvėrelio uodegą. Tačiau tai tėra teoretikų mintys. Jei ir buvo kada pasitaikę tokių atvejų tai ypač retos išimtys. Taip gali atsitikti tik jei blogai, nestabiliai pritvirtintas ratukas. Mano 12 metų smiltpelių auginimo praktikoje tokių atsitikimų, kad būtų ratuko sužeistos uodegos, nebuvo. ) 

 

 

MITYBA

 

 

Mongolijos smiltpelės ėda labai mažai. Vidutiniškai 10–15 g. įvairių grūdų per dieną (apytiksliai 1arbatinis šaukštelis). Šerti jas galima graužikams skirtu pašaru,  šviežių vaisių ir daržovių gabaliukais, šienu. Būtina duoti truputį minkštų nenuodingų veislių medžių šakelių, kad būtų patenkinti graužikų instinktai. Duodant beržų, ąžuolų, drebulių, pušų, obelų, kriaušių šakeles, žvėreliai jas grauždami ne tik dildo savo dantis, bet ir gauna daug natūralių vitaminų bei mineralinių medžiagų.

 

Laisvėje gyvenančios smiltpelės vandens beveik nenaudoja. Joms pakanka vandens, esančio augaluose. Jei jūs savo augintinį šersite ne tik grūdais, bet ir sultingomis daržovėmis bei vaisiais tai vandens papildomai nereikės. Tačiau jei mitybos raciono didžiausią dalį sudarys sausas maistas – švaraus vandens narvelyje privalo būti.

 

Suaugusiems gyvūnėliams būdingas mitybos raciono konservatizmas. Jei jie buvo šeriami vienodais pašarais iki kol subrendo, tai vėliau neės  naujai duodamų pašarų. Jaunikliai atvirkščiai yra labai smalsūs ir linkę išbandyti visas siūlomas pašarų naujoves.

 

 

VEISIMAS

 

 

Mongolijos smiltpelės pradeda daugintis nuo žiemos pabaigos ir iki rudens susilaukia 4–5 vadų. Kiekvienoje vadoje vidutiniškai būna po 5–6 mažylius. Patelės nėštumas trunka apie 23 dienas. Patelę su vada galima palikti su patinu bei kitais grupės nariais. Visa grupė prisideda prie jauniklių auginimo.

Ką tik gimę jaunikliai būna akli, pliki, bejėgiai. Sveria vos pora gramų. Jaunikliai pradeda ėsti 12 dienų amžiaus, dar būdami akli, bet motina žinda iki mėnesio amžiaus. Praregi 14–16 dienų, o atskirti nuo motinos galima 4–5 savaičių jauniklį.

Patelės nėštumo ir jauniklių auginimo metu papildomai galima duoti gyvulinės kilmės baltymų – varškės, virtų kiaušinių, vabzdžių ir jų lervų.

Galima duoti mineralinių papildų – kreidos, glicerofosfato, kitų mineralinių medžiagų ir vitaminų skirtų graužikams. Juos galima įsigyti zooprekių parduotuvėse.

 

YPATUMAI

 

  • Mongolijos smiltpelės – tai labai komfortiški naminiai gyvūnėliai, nes neišskiria jokio kvapo. Juos lengva prižiūrėti, nes nereikia jokios ypatingos priežiūros.              
  • Žvėrelių negalima imti už uodegos galiuko ar vidurio – uodega gali nutrūkti. Tai yra susija su instinktu gelbėtis nuo plėšrūnų.
  • Smiltpelės – trumparegės, daugiau orientuojasi pagal uoslę ir ypač gera klausą.    

       

 

 

Sudarė  Sondra Jonceva

Redagavo Virginija Drobelytė

 

 

Nuotraukose – Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro augintiniai.