KERPĖS – ŠVARAUS ORO INDIKATORIUS


  

Kiekvienas įėjęs į pušyną, atkreipia dėmesį į balsvą kilimą. Kai oras apsiniaukęs arba, lyja šis kilimas stangrus, elastingas, juo eiti vienas malonumas. Sausą, karštą vasarą jis braška po kojomis, lengvai subyra I miltelius. Tai kerpės. Jos gyvena ant medžių stiebų, šakų. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad gausiai augančios ant medžio kerpės kenkia jam, jį žudo. Iš tiesų kerpės medžiui nekenkia, jos tik pasirenka nusilpusius, sulėtėjusio augimo medžius. Tokių medžių žievė būna lygi ir patogi kerpėms įsikurti. Kerpės nemėgsta užteršto oro. Dar 1886 m. žinomas kerpių specialistas V. Niulanderis pastebėjo, kad Liuksenburgo sode Paryžiuje dėl atsiradusių dujų ir dūmų pradėjo nykti kai kurios kerpių rūšys. Vėlesni tyrimai parodė, kad yra tiesioginis ryšys tarp atmosferos užterštumo ir kerpių rūšių mažėjimo. Taigi, matydami, kad gamtoje yra kerpėmis apaugusių medžių, būkite ramūs – kvėpuojate švariu oru. Žmonės kartais neatskiria kerpių nuo samanų. Iš tikrųjų panašumų tarp jų yra., tačiau kerpės niekada nebūna grynai žalios.

 

 

Kerpės – nuostabus gamtos tvarinys, miniatiūrinė ekosistema, susidedanti iš dviejų organizmų: dumblio ir grybo. Kartais vienas dumblis gali gyvento su keliais grybais, o kartais du grybai varžosi dėl vieno dumblio. Dumblis gamina organinę medžiagą (fotosintezė), grybas aprūpina dumblį mineralinėmis medžiagomis ir vandeniu, dumblis su grybu pagamina specialią kerpinę rūgštį.

Kerpės nereiklios dirvožemiui, tačiau aktyviai gyvena tik tada, kai stipriai palyja. Drėgnu metu jos gamina organinę medžiagą ir padidina viso organizmo gyvąją masę.Kai ilgai nėra lietaus, kerpės išdžiūsta, pereina į ramybės būseną. Per metus priauga 1-8 mm. Gyvena iki 80, kai kurios rūšys – 100ir daugiau metų. Yra ir trumpaamžių kerpių, gyvenančių nepilnus metus. Alpėse yra kerpių, kurių amžius siekia 600-1300 metų.. Grenlandijoje – 4500 metų, o Norvegijoje, Antarktidoje – ir  10 000 metų. Manoma, kad kerpės žemėje egzistuoja daugiau kaip 200 milijonų metų, tačiau jos pasirodė vėliau už grybus ir dumblius.

Kerpės turtingos angliavandenių, todėl bado metu, nepaisant kartaus skonio, kai kuriose šalyse valgomos. Kinijoje plačiau naudojamos liaudies medicinoje, kai kurios rūšys – vaistų gamyboje ir parfumerijos pramonėje. Lietuvoje vaistams naudojama islandinė kerpena. Šiaurėje kerpės – pagrindinis šiaurės elnių maistas.

Taigi, būdami miške, nedraskykime, nespardykime kerpių.

 

 

Svetainei parengė Lina Stasinaitė

naudota medžiaga – knyga „Miškas ir mes 2005“, – Žalios girios, 2004.

 

Nuotraukos panaudotos  iš  www.dzukijosparkas.lt